Vienos dienos maršrutas automobiliu po Rytų Lietuvą, lankant sentikių kaimus ir juose esančius kultūros paveldo objektus. Maršruto ilgis 285 km.

1. Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir sentikių kapinės. Vilniaus sentikių cerkvės pagrindinis pastatas buvo pastatytas 1882-1886 m. Pradžioje čia veikė miesto prieglauda. 1906 m. prie vakarinės cerkvės pusės buvo pristatyta mūrinė varpinė su svogūno pavidalo kupolu, o ant rytinės pastato pusės stogo bokštelis su panašios formos tik kiek mažesniu kupolu. Taip cerkvė įgijo dabartinį pavidalą – stačiakampio plano pastatas, dvišlaičiu stogu su varpine ir bokšteliu. Cerkvė yra neoklasicistinio architektūros stiliaus su ryškiais rusų stiliaus elementais. Tai vienintelė tokio tipo sentikių pomorų cerkvė Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje.
Vilniaus sentikių kapinėse palaidota daug garsių sentikių religijos ir visuomenės veikėjų. Vienas jų – Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija Pimonova, sirgusi Alzheimerio liga. Po jos mirties vyras įkūrė Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondą. Pimonovų giminė taip pat padarė daug kitų svarbių Lietuvos sentikiams ir Lietuvai darbų, pavyzdžiui finansavo Perelozų cerkvės atstatymą.

2. Jurgėliškės Švč. Dievo Motinos Dangun Ėmimo sentikių cerkvė. Pirmoji cerkvė Jurgėliškės kaime pastatyta XVIII a. II-oje pusėje. Pirmaisiais Pasaulinio karo metais cerkvė sudegė, o 1935 m. vietinio dvasininko Jozifo Mažuto iniciatyva pastatyta nauja cerkvė. Jurgėliškės sentikių cerkvė pasižymi rusų architektūros stiliaus elementais. Ji turi išskirtinį bruožą – aukštą dailią grakščią varpinę. Šios varpinės viršutinėje dalyje yra piramidinė smailė, kuri užsibaigia svogūno pavidalo kupolu su aštuongaliu kryžiumi. Ši varpinė buvo nugriuvusi 2008 m., tuo metu ir visa cerkvė buvo avarinės būklės. 2013 m. Jurgėliškės cerkvė buvo restauruota iš pagrindų. 2006 m. cerkvė dėl savo unikalių liaudės architektūros bruožų įrašyta į Kultūros paveldo registrą.

3. Lukošiškės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė. Lukošiškės kaimas yra Tverečiaus seniūnijoje, Ignalinos rajone, netoli Baltarusijos sienos. Sentikių parapija šiame kaime buvo įkurta XX a. pradžioje. 1912 m. čia pastatyta cerkvė, išlikusi iki šių dienų. Cerkvė yra stačiakampio plano su mediniu varpinės bokštu bei pastoge. Ši sentikių maldykla vertinga tiek išorinėmis, tiek vidinėmis architektūrinėmis detalėmis: bažnyčios fasadai yra horizontaliai apkalti medinėmis lentomis, įdomios medinės langų konstrukcijos, dvivėrės durys, kurios iš išorės apkaltos dekoratyviniu sluoksniu „eglute“. Pastato viduje vertingas medinis tapytas altoriaus kryžius, medinių lentų grindys. 2013 m. vietinės bendruomenės, kuriai cerkvė yra labai svarbi, iniciatyva cerkvė buvo įtraukta į kultūros vertybių registrą.

4. Gudiškių vienuolyno vieta. Dabar šalia tos vietos, kur stovėjo vienuolynas yra Kazitiškio miestelis. Čia 1728-1756 m. veikė sentikių vienuolynas, kuriame įvyko daug svarbių įvykių.

5. Aukštakalnių sentikių cerkvė. Dabartinė Aukštakalnių cerkvė pastatyta 1920 m. Cerkvė yra apleista ir nebeveikianti, tačiau turi ilgą ir įdomią istoriją. Spėjama, kad Aukštakalnio bendruomenė susiformavo po to, kai caro valdžia uždarė Degučių vienuolyną ir išsklaidė bendruomenę. Pirmi maldos namai buvo įrengti gyvenamajame name 1866 m., kurie po trijų metų buvo uždaryti. 1873 m. Aukštakalnių sentikiai kreipėsi į krašto valdžią prašydami leisti jiems pasistatyti naujus maldos namus, tačiau gautas neigiamas atsakymas. Po to sentikiai tarpininkaujant Peterburgo policmeisteriui kreipėsi į carą Aleksandrą II, tačiau taip pat leidimo statyti negavo. 1883 m. gegužės 3 d. Aleksandras III išleido įsakymą suteikdamas sentikiams religinę laisvę, tačiau palikdamas didelius apribojimus. Nors oficialiai statyti cerkves po šio įstatymo buvo galima, į daugumą Lietuvos sentikių prašymų leisti statyti maldos namus gautas neigiamas atsakymas. Išimtis buvo tik du leidimai, kuriais leista atidaryti Aukštakalnių cerkvę ir Vilniaus miesto cerkvę prieglaudos patalpose. Cerkvė pastatyta vietinio dvasininko, kurio paslaugų bendruomenė vėliau atsisakė, nes dvasininkas prisijungė prie Baltosios Krynicos sentikių hierarchijos. Pasak vėliau užrašytų žodinių pasakojimų „Po to Dievas savo pyktį nukreipė į Aukštakalnių sentikius ir visas kaimas buvo sudegintas, o šventovė liko nepaliesta.“ Po kiek laiko kaimas pradėtas atstatinėti. Po Pirmojo pasaulinio karo cerkvė sudegė, o 1920 m. pastatyta nauja. Tuo metu Aukštakalnių sentikių bendruomenė buvo labai sumažėjusi dėl naujos Lenkijos sienos nustatymo, daliai parapijiečių atsidūrus užsienyje. 1924 m. Aukštakalnių parapiją sudarė apie 500, 1931 m. – 685, 1945 m. – 800 parapijiečių. 1980 – 1990 m. Aukštakalnių parapija ėmė mažėti, nutrūko pamaldos, į cerkvę ne kartą buvo įsilaužę sakralaus meno vagys.

6. Zarasų Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė. Ši mūrinė cerkvė buvo pastatyta ir pašventinta 1992 m. pabaigoje, iš Polivarko perkėlus medinę cerkvė ir ją apmūrijus plytomis. Dalis plytų šiai cerkvei buvo panaudota iš nugriautos Rudėnų cerkvės. Dabar Zarasų sentikių bendruomenėje yra apie 1000 tikinčiųjų iš Zarasų ir aplinkinių kaimų.

7. Degučių kaimas, koplyčia, kapinės. Degučiai – kaimas Zarasų rajone. Degučiuose veikė sentikių fedosejininkų vienuolynas, aprašytas antrame darbo skyriuje. Šalia kaimo yra senos, 1782 m. įkurtos kapinės, kuriose yra XVIII a. paminklų, senovinių kryžių. Kapinės buvo apleistos, o koplyčia sugriuvusi, tačiau 2004 m. prasidėjo didieji kapinių sutvarkymo, koplyčios atstatymo darbai. Koplyčia baigta statyti ir pašventinta 2007 m.

8. Raistiniškių sentikių cerkvė. Ši sentikių cerkvė yra Zarasų rajone, netoli Degučių miestelio. Sentikių bendruomenė Raistiniškėse įsikūrė 1855 m., po 1840 m. Degučių cerkvės uždarymo. Literatūroje yra paminėta, kad Raistiniškėse cerkvė pastatyta caro laikais, bei kad Raistiniškių kaime gyvena vien sentikiai.
Ši cerkvė yra suręsta iš sienojų, dengta dvišlaičiu skardos stogu, turi prieangį ir bokštą. Cerkvės planas yra simetriškas, stačiakampis. Prienavyje yra dvejos durys – vienos skirtos moterims, kitos – vyrams. Salė taipogi padalinta į dvi dalis – vyrų ir moterų. Cerkvės viduje salės lubos yra lygios, tik virš presbiterijos cilindrinis skliautas. Prie rytinės sienos pritvirtintos lentynos, kurios skirtos laikyti ikonoms. Raistiniškių cerkvės formos yra nesudėtingos bei artimos lietuvių etninei architektūrai.
Raistiniškių sentikių bendruomenė viena seniausių visoje Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metu jos vos neištiko Pirčiupių kaimo tragedija. Šio kaimo sentikiai buvo uždaryti į cerkvę ir būtų buvę sudeginti už vokiečių kareivio nužudymą. Tačiau rusų kareiviai kaltę dėl nužudymo prisiėmė sau ir išgelbėjo Raistiniškių kaimo žmones ir medinę cerkvę, kuri stovi iki šių dienų.

9. Bobriškio sentikių cerkvė. Bobriškių sentikių cerkvė – nebeveikiantys sentikių maldos namai Rokiškio rajone, Sartų ežero pusiasalyje. Cerkvės architektūra – būdinga Šiaurės Rusijos barokiniu medinių cerkvių architektūrą, paveikta ir lietuvių liaudies architektūros. Cerkvė yra stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu, turi du kupolus, balkoną ir gonkeles fasadinėje pusėje. Greta cerkvės yra paminklinis kryžius ir senas gyvenamasis namas. Nuo 2007 m. Bobriškių cerkvė paskelbta kultūros paveldo objektu. 2015 m. pradėti cerkvės restauravimo darbai.

10. Sartų apžvalgos bokštas. Užlipus į šį apžvalgos bokštą galima pamatyti Bobrišio sentikių cerkvę ir ją supančią aplinką iš toli. Tai įspūdingas vaizdas į miškus ir ilgą, visaip išsiraizgiusį Sartų ežerą. Šis, 36 m. aukščio bokštas Rokiškio rajone, Baršėnų kaime buvo pastatytas 2006 metais įmonės AB „Rokiškio sūris“. Bokštą surasti nesunku, nuo pagrindinio kelio iš Kriaunų yra ženklinimas. Transporto priemones palikus stovėjimo aikštelėje link bokšto reikia eiti apie 500 m. Pats bokštas susideda iš keturių aikštelių, taigi kiekvienas gali pasirinkti norimą aukštį ir ten sustoti apsižvalgymui.